Savaitė tylos: kad galėtum grįžti į blėstančias patirtis

Gilios, bet skaidrios atmosferikos kūrėją – Savaitę tylos – kalbina Tamsaulė.

-Klausimus rašau, klausydama Tavo muzikos. Ji išsyk nuima bet kokį iki tol buvusį nerimastingumą ir nutildo nerimą, įkyriai skubinantį, o lekiant paskubomis kiek daug nepastebima, nepaliečiama, neleidžiama sau patiems būti paliestiems. Man taip ramu ir gera, erdvu Tavo muzikoje – ar kurdamas tiesiog leidiesi savo vidiniais laukais, stebėdamas sąmonę ir intuiciją šokant kartu? Kiek Tavo muzika kuria Tave patį?

-Dažniausiai muziką kuria pasivaikščiojimai, noras juos įamžinti, prisiminti. Vis dar bandau suprasti kūrėjo ir jo kūrinio santykį, todėl labai sunku pasakyti, kiek savi garsai kuria mane patį. Greičiausiai mano muzika nekuria nieko, ji lyg tam tikri žymekliai, palikti praeityje tam, kad galėčiau grįžti į blėstančias patirtis.

-Ar sąmoningai savo muzika pildai tai, ką jauti kaip trūkumą šiandieniniame pasaulyje?

-Norisi išsilaisvinti ir atitrūkti nuo to paties šiandieninio pasaulio spaudimo, garsais susikurti savąjį. Nuo pirmųjų šio projekto garsų man buvo labai svarbu , neplanuoti, pasitikėti instiktu, neforsuoti, kurti tada, kada pajunti, užbaigti kūrinį kaip įmanoma greičiau, nekankinti nei savęs, nei jo, neslėpti silpnybių ir klaidų.

Ši sistema sukuria terpę, kurioje neįmanoma tikėtis nieko, todėl vis dar sunku patikėti, jog šie nerūpestingi pokalbiai su savimi pradeda veikti mano išorinį pasaulį, kuriame, tos muzikos dėka, atsiranda nauji žmonės ir patirtys.

-Kada pradėjai kurti? Kaip atėjai į šituos garsynus?

-

2013 09 05. Tokia data užrašyta šalia pirmojo kūrinio “Užmarštin”. Ir šiandien, atsakinėjant į pirmojo interviu klausimus, šiam projektui yra lygiai treji metai. 

Po vieno vakarinio pasivaikščiojimo Šiekštelių toliais, su mintimis apie paskutinę ramybės savaitę, supratau kad negaliu taip lengvai apleisti to skaistaus vakaro patirties, eidamas vis bandžiau rasti tam tinkamą būdą ir supratau, kad tas pojūtis yra beformis, platus ir statiškas. Garsynai atėjo su pirmosiomis rugsėjo sutemomis.

-Ko pats klausaisi? Ką įvardintum kaip būtinus išgirsti?

-Jei Savaitė tylos būtų žmogus, ji klausytų William Basinski, Harold Budd, Arvo Part, Grouper, Stars of the Lid, Kyle Bobby Dunn ir Celer.

-Savaitė tylos – tai lyg kokio atmosferoj tvyrančio erdvėlaikio matmuo, kurį galima prisiartinti, paspaudus Groti. Kas ir kaip Tau yra tyla? Ar tyla Tavo muzikoje ir pačiam garso suvokime pasigirsta kaip dirva garsams augti, ar kaip ji pati, ar apskritai pasirodo kaip pagrindinis ieškančiojo – kuriančio ir klausančio – tikslas?

-

Pradžioje tyla man buvo tik protestas, atsakas triukšmui, dabar ją matau, kaip visko pamatą, garso pradžią ir pabaigą, amžinybės balsą. Aš tikiu Arvo Parto išsakyta mintimi, kad jei triukšmas gali nužudyti žmogų, tai tyla gali sukurti naują gyvybę.

-Labai Tau ačiū už muziką ir dalijimąsi.

Kur galima Tavęs klausytis (internete/ gyvai)?

KLAUSYTIS:

Išgirsti gyvai:

Rugsėjo 23 dieną Kaune klube LARGO. Kartu su Girių Dvasiom ir GON.